Visi maršrutai sudaryti laikantis pagrindinės piligrimystės tradicijos – parodyti kelią į šventovę. Tai pagrindinis dalykas, kurį piligrimui gali pasiūlyti piligriimų kelių puoselėtojai. Tradiciniai piligrimo tikslai yra individualus pasirinkimas: atlaidai, apsilankymas šventose vietose, prisilietimas prie relikvijorių ar pacifikalų, pamatymas šventų paveikslų ar kitų sakralių daiktų, sveikatos malonės prašymas prie stebuklais garsėjančių altorių ar votų aukojimas už pasveikimą. Todėl keliautojui, ypač – pradedančiajam, bandome pristatyti, kuom viena ar kita šventovė buvo ir yra išskirtinė, kokie jos altoriai su relikvijomis, paveikslais ar skulptūromis garsėja stebuklingomis galiomis. Iš sekuliarizacijos pančių bandančiam ištrūkti žmogui šie piligrimų keliai, perfrazuojant kun. Jokūbą Goštautą, pasiūlo atrasti pasaulį už miesto ribų, ieškoti dvasinės gelmės, aiškaus riboženklio, atramos, autoriteto, religingumo ir tikros patirties.

Laikydamasis Senajame Testamente paminėtos ir jau nuo 1300-ųjų metų krikščionių Bažnyčios pradėtos tradicijos popiežius 2025-uosius metus buvo paskelbęs Jubiliejiniais, arba Šventaisiais, metais. Tokie metai skelbiami tik kas keliolika ar keliasdešimt metų. Tuomet buvo reta proga gauti VISUOTINIUS ATLAIDUS ne tik įprastai, priėmus Atgailos ir Eucharistijos sakramentus, bet ir leidžiantis į piligriminę kelionę po šventas krikščioniškas vietas. Retas turėjo galimybę nuvykti į Šventąją Žemę ar pereiti pro Šventasias duris, kurios Romos didžiosiose bazilikose piligrimams atveriamios tik Jubiliejiniais metais. Todėl Lietuvoje paskelbtos kelios bažnyčios, atlaidų atžvilgiu „prilygintos“ Romos vartams. Keli čia skelbiami maršrutai kaip tik ir veda į šias šventoves.

Siūlome pėsčiųjų piligriminius žygius į dvi Jubiliejaus bažnyčias Lietuvoje, amžių bėgyje tapusių svarbiomis Lietuvos katalikams – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų baziliką Krekenavoje ir Švč. Mergelės Marijos gimimo baziliką Šiluvoje. Todėl visų čia siūlomų maršrutų keliai veda į arba nuo minėtų šventovių.

Į pirmąją maršrutas yra baigtinis, tuo tarpu į Šiluvą etapai palydi iki Raseinių rajono, kur yra artimiausias sužymėtas Šv. Jokūbo piligrimų kelias, jo rengėjų vadinamas Kauno keliu. 

Kėdainių regionas yra jungiamoji grandis tarptautinio Šv. Jokūbo kelio, šiauriausiame taške sujungiančio Taliną su  Santiago de Compostela Ispanijoje. Į Lietuvą šis kelias, neminint įvairių organizatorių sukurtų atsišakojimų, įeina/išeina ties Joniškiu ir Lazdijais.  

Šiame puslapyje rasite vieną maršrutą (ir jo variantus), Lietuvos viduryje sujungiantį minėtą kelią nuo Jonavos iki Raseinių rajonų. Jis startuoja nuo Žeimių ir eina link Šiluvos ir Tytuvėnų, kaip vienų svarbiausių piligrimystės traukos centrų.

Tačiau galima keliauti ir priešinga kryptimi – kelio etapai suplanuoti taip, kad atvykimų/išvykimų centrų ir poilsio taškų sistema beveik nepakinta.

Iš Jonavos veda dar vienas – Jono Pauliaus II piligrimų kelias. Taip jis pavadintas ne tik dėl pagarbos nepailstamai keliavusiam popiežiui, bet ir dėl galutinio šio kelio tikslo – Krekenavos bazilikos, po kurios centriniu  altoriumi saugomos popiežiaus, 2014 m. paskelbto šventuoju, relikvijos. Kairiajame altoriuje yra popiežiaus paveikslas. Krekenavos šventovė taip pat yra įtraukta į valstybinę Jono Pauliaus II piligrimų kelio programą.

Iš Krekenavos veda ir trečiasis piligrimų kelias, skirtas aplankyti Švč. Marijai tituluotas šventoves Lietuvos viduryje. Krekenavos bazilika yra vienintelė Romos Didžiosios Marijos bazilikos dukterinė šventovė Lietuvoje, tad peržengęs pirmosios slenkstį, simboliškai pereisi ir per Romos duris. Todėl iš čia kelias garbingai pradedamas (arba taip pat garbingai baigiamas) neatsitiktinai. Pati Krekenavos bažnyčia dėl savo didingumo vadinama Marijos pilimi, Aukštaitijos Karaliene. 

Marijos bažnyčios neabejotinai yra vienos įdomiausių Kėdainių regiono šiaurės vakarinėje dalyje. Kelyje laukia įvairiais garbinimo, stebuklingumo, istorijos, architektūros aspektais garsios bažnyčios ir vienuolynai, tarp kurių – Paberžės, Dotnuvos, Ugionių perlai. Iš pastarosios piligrimai gali tęsti kelionę į Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo ar dar toliau – Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos šventovę, kuri taipogi yra paskelbta Jubiliejine ir laukia piligrimų.

ITC keliai visiškai nesiekia masiškumo. Čia nesiūlomi kultūros keliai, rekordinės eisenos, suvarytų vaikų estafetės ar kitoniško prasiblaškymo būdai, į ką yra pavirtę kai kurie piligriminiai keliai, tiesa sakant, nekurie jų tokiais jau ir patys savęs nebevadinantys. Piligrimui pageidaujant, kiek tai įmanoma, galimas žygio laiko derinimas tiek su kasdienės liturgijos valandomis, tiek su atlaidų ar kitų švenčių metu pasirinktose bažnyčiose.

Šie keliai, nors ir veda iš bažnyčios į bažnyčią, kol nuveda į didžiąsias šventoves, nėra apriboti tik oficialiai konsekruotais objektais. Didžiulę dalį mūsų krikščioniško tikėjimo sudarė liaudies tikėjimai savo stebuklias, šventaisiais, paveikslais ir t. t. Todėl čia gausi žinių ir apie kelyje sutinkamus svarbesnius tikėjimo objektus – koplytėles, kryžius, šaltinius ir pan. Mūsų piligrimų keliai tave nuves ir į bažnyčių nepripažintas, tačiau žmonių garbintas (kai kur ir iki šių dienų) stebuklingų apsireiškimų vietas.

Maršrutai parinkti taip, kad maksimaliai išvengtų didesnių intensyvaus eismo kelių. Tad žygeivis gali būti ramus ne tik dėl saugumo, bet ir dėl ramios aplinkos savo kelyje.

Žinoma ne. Kiekvienas piligrimas gauna kelionės maršrutą, kuriame pažymimas kiekvienas kultūros, gamtos ar bet koks dėmesio vertas objektas, kuris tik pasitaikys pakeliui ar netoli nuo kelio. Maršrutai specialiai buvo „nukreipiami” keliais, einančiais pro dvarvietę, piliakalnį ar kitą kultūros paveldo įdomybę. Būsimam piligrimui galime išduoti paslaptį, kurios galbūt nesužinos mūsų puslapiuose tik populiariomis ekskursijomis ar žygiais  besidomėsiantis ekskursantas – kai kuriuose piligrimų maršrutuose nemažai unikalių kultūrinių ir gamtos objektų pamatysi tiktai tu! Nes prie kiekvieno kryžiaus/kapinaičių/dvarelio/kaimelio/medelio etc: automobiliai nestovinės, turistai iš maršrutų nekryps, dviratininkai per klaikias žvyrkelių tarkas nepravažiuos…

Piligrimų kelias nėra Dievo pirštas, todėl vieno teisingo kelio jis nerodo. Iš įvairių variantų keliautojui suteikta galimybė pačiam pasirinkti, iš kurio taško jam naudingiausia/įdomiausia jau savarankiškai tęsti kelionę Šiluvos (arba toliau Tytuvėnų) kryptimi – iš Ugionių, Ariogalos, Betygalos ar Dievogalos. Galbūt jis jau kažkur yra buvęs, galbūt kažkuris kelias jam atrodo įdomesnis, o gal tiesiog neturi laiko ilgesnei kelionei.

Vienok, kuriuo keliu bekeliautum, žinok – bet kuris etapas yra savaip įdomus. Kryžkelė, ties kuria teko pasirinkti kažkurį kelią, nėra lemtinga. Jei buvo gaila kažkurio praleisto kelio, kitą kartą gali prie kryžkelės grįžti ir pražygiuoti kitu keliu – nepasigailėsi!

Etapai parengti kruopščiai, stengiantis, jei tai įmanoma, pradėti arba užbaigti etapus vietose, pasiekiamose visuomeniniu transportu. Pageidaujant, galime informuoti apie autobusų grafikus etapui artimiausiose stotelėse. Užsakius papildomą paslaugą, galime nuvežti į reikiamus taškus.

Bet kuris, nusprendęs leistis į tolimesnį kelią aplankyti kažkurią šventovę gali tapti piligrimu. Jei žinai kelią, turi palapinę ir kelionmaišį su duona ir vandeniu, kelionėje gali neišleisti nei cento. Visada gali tikėti ir gerų žmonių pagalbos, kurie tave pavežės ar kitaip pagelbės esant reikalui. Tačiau jei tolimo keliavimo patirties turi mažiau, žemėlapio skaitymas nėra tavo stiprioji pusė, pirmą kart ruošiesi eiti keliais, kuriuos tau automatiškai nubrėš telefono „maps” programėlė – gal vertėtų pagalvot apie pagalvot apie pagalbą.

Už startinį mokestį 

Nuorodų ir ženklų kelyje yra nedaug, todėl

piligrimas aprūpinamas kelionės planu su detaliomis maršruto instrukcijomis. Jas gausi į elektroninį paštą. Paklysti pavyks sunkiai – visos kryžkelės ir posūkiai nurodyti, o vis dėlto suabejojus, bet kuriuo kelionės metu tau garantuojama navigacinė pagalba iš anksto suderintomis nuotolinio ryšio priemonėmis.
Nurodomos, jei tokios yra, galimos poilsio vietos. Kai kurie etapai specialiai „pakreipti” taip, kad galutinis taškas būtų netoli nakvynės paslaugų objekto. Už jų kainą ar kokybę neatsakome – piligrimų laikai, kai kas kelioliką varstų galėjai rasti karčemą ar austeriją praėjo, dabar stebuklas, jei kokioje nors apylinkėje ji apskritai egzistuoja.
Nebijančiam gamtos žygeiviui galime parekomenduoti palapinės statymo vietą, nurodyti legalias laužavietes, jei tokios yra.

Suteikiame būtiniausią informaciją apie kelyje esančias maitinimo įstaigas, parduotuves, wi-fi taškus, viešojo transporto stoteles ir t. t.

Galimas piligrimų ar tik jų daiktų (kuprinių, miegmaišių, palapinių ar pan.) nuvežimas/parvežimas į/iš starto, tarpinius ar finišo taškus. 

Nakvynės užsakymas. Jei apgyvendinimo paslaugų niekas neteikia ir tam tikroje vietovėje įmanoma, suteikiama pagalba surandant pakeleivingą nakvynę. 

Užsakomas maitinimas kavinėse. Maisto atvežimas į bet kurį etapo tašką, pasiekiamą transportu.

Kai kuriuose miesteliuose galima ekskursija po bažnyčią ir vietovę.

Kitus papildomus poreikius prašome pažymėti komentaruose.

Antspaudų sistemos ITC keliuose nėra, tačiau piligrimui, įveikusiam visus kažkurio kelio etapus, bus nemokamai išduotas autorinis piligrimo pasas su pažymėtomis vietovėmis. DĖMESIO! Įveikusiems visus kelius ir jų etapus – papildomai dovanojama leidyklos „Kopa“ knyga-albumas su autorių antspaudais greta piligrimų aplankytų bažnyčių vaizdų. Tęsiant Šv. Jokūbo kelią Raseinių rajone, šio kelio piligrimo pasus galima gauti Raseinių ir Šiluvos TIC’uose.

Tikriausiai daugelis nesunkiai atspėjote – sunkiausia įgyvendinti vieną svarbiausių piligrimo kelio tikslų – „atverti“ duris į bažnyčias. Po pamaldų jos tradiciškai užrakinams, o provincijoje dažniausiai apskritai yra tik „sekmadieninės“. Mt 7, 7–12 pamokymas gali ir nepadėti… Kai kurie klebonai vartų atvėrimą apskritai yra įvertinę gan apvaliomis sumomis. Pažymėk komentaruose, jei į kurią/-s šventovę/-s patekti tau svarbu. Mes pažadame, kad dar kartą išmėginsime Šv. Mato pasiūlymus…