Lauks ilgas kelias su labai skirtingais kraštovaizdžiais. Iš Lančiūnavos išeisi į horizontuose aprėmintas nesibaigiančias Kėdainių regiono arimų platybes, su vietomis tarp jų pasimetusiais kažkada per stebuklą nenumelioruotais vienkiemiais ir ūkininkų bendrovių kompleksais. Bet stepėmis stebėsies nedaug, teks pasukti į vieškelį kuris per kelis miškus palydės į visai kitą pasaulį. Prieš akis pamažu atsivers Č. Milošo išgarsintas Isos slėnis, kuriame susipina viskas - kerinti gamta, istorija ir ją kūrusios asmenybės. Nevėžio slėniuose, kaip niekur kitur, viską jungia paslaptingas sakralumas, ištirpdantis skirtumus tarp pagonybės, katalikybės ir visų formatų krikščionybės. Tad į Kristaus Atsimainymo bažnyčią eisi keliu iš Gojaus pro Šventą brastą, žegnonei su švęstu vandeniu pirštus merksi į apeiginio akmens dubenį, ant alkakalnio rasi reformatų koplyčios pamatus.
Iš Panevėžio senkelio į naująjį įsuksi likus keletui kilometrų iki Krekenavos. Nepraeik Švenčiuliškių kapinių koplytėlių, piligrimui jas aplankyti privaloma ne mažiau, nei kelionės tikslas - Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika. Savo kelią - tiek piligrimo, tiek gyvenimo - gali apmąstyti prie altoriaus su stebuklingu Marijos paveikslu ir Jono Pauliaus II relikvijomis. Prisimink tuos, kurių gyvenimo kelias nutrūko ginant šią šventovę - kaip ir A. Dirsytė, Bažnyčios kankiniais buvo paskelbti ir 8 krekenaviečiai, už tikėjimo gynimą nužudyti Sibiro lageryje.