Pabendrausime dar viena tema, kuria galite neieškoti lietuvių istorikų knygų. Viena iš 1863 m. sukilimo pasekmių buvo ne tik vietinės bajorijos elito tragedija okupuotoje valstybėje. Joje, ypač – vidurio Lietuvoje, susikūrė atskiras socialinis sluoksnis iš aukščiausio rango rusų dvarininkijos. Nevėžio lyguma buvo pilna dvarų, valdomų čia gyvenusių baronų, grafų, generolų, ministrų. Dauguma jų atstovavo ypač garsioms giminėms, kilo karjeros orbitomis, buvo stambūs žemvaldžiai, čia gyveno ar net čia palaidoti su šeimomis. Taigi, pakalbėsime apie aukščiausio rango carinės Rusijos generaliteto šiame regione atsiradimą, gyvenimą ir išnykimą. Kai kurių generolinių giminių čia gyveno (ar bent valdė nuosavybę) 3 kartos. Kai kurie valdė milžiniškus dvarus ir miestus, paliko čia urbanistinius ženklus. Liūdnai įdomus ir jų likimas nepriklausomoje Lietuvoje. Kai kurie buvę generolai ir generalgubernatoriai tapo ūkininkais, arkliukais sekmadieniais važiuodavo prekiauti į turgų ir su kaimiečiais dalindavosi prisiminimais apie caro šeimą...