Lančiūnavos – Šventybrasčio giria yra viena didžiausių vidurio Lietuvoje. Ją sudaro kelios dešimtys miškų, keletas kurių yra apjungti į biosferos stebėsenos poligoną. Pastarajame yra 4 draustiniai, kuriuos žygio metu ir aplankysime:
Žygyje laukia kūriniai, sukurti gamtos prieš tūkstančius metų. Pasivaikščiosi vingiuojančios Šušvės slėniais su net šiai upei sunkiai „įkandamomis“ molingomis atodangomis ir moreniniu gūbriu - ledynų tirpimo reliktu, nuo kurio atsiveria...
Melioracijos ypač nuniokotame centrinės Lietuvos kraštovaizdyje pelkė jau savaime yra kaip stebuklas. Šventybrasčio ir Pašilių girių pakraščiuose tokių išliko keletas – Skaistės pelkė, Pakaruoklio balos ir kitos šlapynės.
Maršrutas driekiasi vaizdinguoju Nevėžio vidurupiu, tačiau šį kart tikslas yra ne tik grožėtis upės vingiais ir mintyse deklamuoti čia kūrusio Maironio eiles, bet ir patirti, ką slepia upės viršutinės terasos miškai.
Maršrutas apima nemažą dalį Obelies vingiais kelio. Tačiau jo tikslas yra ne atskleisti vieną priemiestinę upę, o žygeivius nors trumpai supažindinti su dauguma miestą kertančių upelių.