Maršrutas driekiasi vaizdinguoju Nevėžio vidurupiu, tačiau šį kart tikslas yra ne tik grožėtis upės vingiais ir mintyse deklamuoti čia kūrusio Maironio eiles, bet ir patirti, ką slepia upės viršutinės terasos miškai. Nuo menkų buvusios šventgirės likučių prie Romainių, iki pat Nevėžio vidurupio nebeliko nei vieno miško, kuris nebūtų atkirstas nuo kažkada nedalomos senosios upės ir jį lydėjusios girios vienybės. Ties Švenčiuliškiais kaip tik ir pamatysi tokį reliktą – ten šiuo metu įrengtas senvagių takas. Bet mes neieškosim tik lengvų pažintinių ar miškų parkų takelių, kurių rasi ne vieną. Gringalių miške ir palei jį tekančioje Linkavoje įsteigti ir keli laukinės gamtos draustiniai. Pirmasis tarp gamtininkų žinomas savo retais vabzdžiais, antrasis skirtas saugoti Linkavos žemupio natūralias pievas. Jei vidurio Lietuvos platumose rasi neištiesintą upelį, ir jis dar bus ūkininkų nesuartas iki vandens – brolyti, ši tavo diena praėjo ne veltui.
PASTABA. Žygis nėra specializuota gamtos ekspedicija, skirta surasti saugomus augalus ir gyvūnus. Laikas nederinamas prie augalų žydėjimo ar kitų gamtos ciklų ir yra daugiau skirtas pažinti natūralią bei žmogaus mažai liestą retų gamtos objektų aplinką.