Viskas prasidėjo 1918 m. rugsėjo 23 d., kai Kėdainių kreishauptmanas Driauderis pakvietė pas save penkis žinomiausius Kėdainių apskrities gyventojus, turėjusius sudaryti apskrities tarybą (kreisbeirat’ą). Tarp pakviestų buvo grafas generolas Mikalojus Totlebenas, „lietuvių karaliumi“ pravardžiuotas Daškonių dvarininkas Adomas Kantautas bei dar kelios to meto Kėdainių regiono „žvaigždes“. Didelių darbų ši kompanija nuveikti nebespėjo, nes Vokietijos imperija žlugo ir Lietuva ėmėsi kurti savo savivaldą. Lietuvos Taryba paskelbė atsišaukimą Lietuvos gyventojams, kviesdama juos kurti savivaldos institucijas. Diskusijoje sužinosime, kas tapo naujuoju Kėdainių apskrities vadu, kaip buvo kuriama naujosios savivaldos rinkimų sistema, kaip miestai ir miesteliai ėmė burtis, rinkdami savo deputatus, kur Kėdainiuose vyko komitetų atstovų suvažiavimas. Nepradėkite žiovauti, pirmieji rinkimai nebuvo egzistencinė nuobodybė, o išrinktos tarybos diskusijos tokios beviltiškos, kaip yra dabar. Veiksmas vyko link Lietuvos centro sparčiai artinantis Sovietinės Rusijos kariuomenei o dvaruose linksmai skambant „Jeszcze Polska nie zginęła“ bei „od Datnowa do Janowa wszędzie słychać polska mowa“ stiliaus dainelėms. Po miestą su baltu ereliu ant apykaklės ar raudonu kaspinu prie kišenės vaikštinėjo ginkluota milicija, pavaldi „šešėliniui“ miesto savivaldybės organui – Kiejdański komitet z okolicę.