Gatvių pavadinimai yra tam tikras miesto veidas, atspindintis jo tapatybę. Tai senamiesčio autentikos detalės, kurių čia liko ne tiek ir daug. Nuo viduramžių iki pat XX a. Lietuvoje gatvių pavadinimai turėjo informatyviąją prasmę: jie nurodydavo jos dydį, ilgumą ar kreivumą, kur gatvė veda, kas joje gyvena ar dirba, kokie gamtiniai ar žmogaus sukurti objektai yra netoliese. Kėdainių, kur dar išlikęs viduramžius menantis senamiestis, gatvėse net ir be ekskursijų vadovo galima pamatyti, kur gyveno žydai ir vokiečiai, kuri rinka buvo seniausia, kuri – didžiausia ir t. t. Po trumpu gatvės vardo kodu dažnai šifruojama šimtmetinė ne tik gatvės ar rajono, bet ir miesto istorijos dalis.