Sit-down pokalbiai lokaliose erdvėse apie Kėdainius ir kraštą kultūros žvaigždyne, brenduose ir bestseleriuose
Imperatoriaus tvirtovių genijus iš Kėdainių (Krymo karo istorija retro filmuose)
Rusijos imperiniai karai: kaip viskas prasidėjo? Karas aplink Krymą ir Juodąją jūrą, „brolių slavų“ gynimas, konfliktai su Europos valstybėmis ir Rusijos izoliacija nėra tik nūdienos realijos. Visa tai tėra neišmoktos ir pamirštos pamokos.
[Kontr]reformacija Kėdainiuose: [Ne]pralaimėtas mūšis
1549 m. Ona Radvilaitė pakvietė į Kėdainius evangelikų kunigą ir leido jam pamokslauti iš katalikų atimtoje Šv. Jurgio bažnyčioje. Taip miestas ilgam tapo vienu svarbiausių reformacijos židinių Lietuvoje. Stabdydana protestantizmo plitimą Katalikų Bažnyčia pradėjo įvairias reformas – doktrinos, liturgijos;
Didysis Kėdainių „zdrajca“ Senkevičiaus „Tvane“
Henrikas Senkevičius, kilęs iš Lietuvos totorių giminės, savo protėvių kraštui rodė savotiškus sentimentus. 1886 m. išleistoje antrojoje jo istorinės trilogijos dalyje „Tvanas“ daugelis scenų vyksta vidurio Lietuvos dvaruose ir dvareliuose – Laudos istoriniame regione.
Litvomanijos ir antirusinimo slėpiniai Šv.Jurgio šventoriuje
XIX a. prasidėję istoriniai procesai ėmė keisti miesto ir aplinkinių dvarų kalbą. Lietuviai prarado savo politinį elitą, kuris, norėdamas atsiskirti nuo žemaluomių „runkelių“, demonstratyviai pasirinko kitą kalbą. Nebebuvo kas kalbą apgina ir Bažnyčioje, nes...
Didieji Gudžiūnų krašto knygiai
XX amžiaus antrasis dešimtmetis Gudžiūnų kraštui davė visą pulką asmenybių, kurių dauguma tapo Lietuvos kultūros šviesuliais. Jurgis Lebedys, Paulius Rabikaiskas, Aleksandras Žirgulys, broliai Kazys ir Vincas Gailiūnai.
Vyriškas pokalbis prie smuklės bokalo
Tema subalansuojama vyrams: karas, pinigai, moterys ir kiti vyriški reikalai Kėdainių istorijoje. Bet jei moterys irgi nori sužinoti apie Kėdainių didžiavyrius ir prisijungti prie pokalbio - jokių problemų, gal net ir įdomiau.
Šv.Ambražiejaus žolinyčios arbatėlė
Garsiausio Žemaitijos vienuolio žolininkystės tradicijos tęsiamos Lietuvos viduryje. Išgirsite beveik holivudinį scenarijų apie slaptas vienuoles, sovietmečiu puoselėjusias Lietuvos botanikos tėvo žolinyčią ir saugojusias senuosius receptus. Keletą tokių dangiško skonio etnoarbatų ir padegustuosime.
Žalias vynas - ne vanduo!
Tai kas ten per vynas, kurį toj karčemoj gėrė ulonai? Galit neguglint ir neklausinėt kulinarinių laidų influencerių. Jokių šansų ką nors sužinot apie tai kur nors kitur, išskyrus Kėdainiuose.
Ponas Tadas ir kita kėdainietiška A. Mickevičiaus kompanija
Kėdainių regionas įvairiais kontekstais apdainuotas ne vieno literatūros klaisko kuriniuose. Vienas jų, gal daug kam ir netikėta - Adomas Mickevičius. Ne, jo kūriniuose nerasimes ditirambų kokios nors vietovės grožiui ar panegirikų kokiam nors asmeniui. Tačiau...
Dovydo žvaigždės virš Kėdainių: nuo Gaono iki Lilenblumo
Nors žydų gyventas rajonas Kėdainiuose buvo iš esmės sunaikintas dar sovietmečiu, išlikusia žydų sakraline architektūra galime pagrįstai didžiuotis. Čia galima pamatyti...
Imperijos generolų žvaigždynas Kėdainių krašte
Pabendrausime dar viena tema, kuria galite neieškoti lietuvių istorikų knygų. Viena iš 1863 m. sukilimo pasekmių buvo ne tik vietinės bajorijos elito tragedija okupuotoje valstybėje. Joje, ypač – vidurio Lietuvoje, susikūrė atskiras socialinis sluoksnis iš aukščiausio rango rusų dvarininkijos. Nevėžio lyguma buvo pilna dvarų, valdomų čia gyvenusių baronų, grafų, generolų, ministrų.
1863m. sukilimas: epochinio lūžio priežastys ir pasekmės
Ne, nekalbėsime vien tik apie valstiečius su dalgiais, bandančius nugalėti rusų reguliarią armiją. Pradėsime nuo XVIII a. pradžios, kai LDK prasidėjo valstybės dezintegracijos procesai, tolydžio stiprėję visą šimtmetį.
Škotiški Romo Treinio „Dziedo“ šifrai
Romas studijavo istoriją, bet gerai, kad niekada taip ir netapo istoriku, kitaip jis niekada nebūtų parašęs tokios knygos. Taip apie šedevro „Dziedas“ autorių R. Treinį ištarė Kėdainių istorijos klasikas A. Juknevičius.
Kaip mes atsiradome prieš 100 metų?
Viskas prasidėjo 1918 m. rugsėjo 23 d., kai Kėdainių kreishauptmanas Driauderis pakvietė pas save penkis žinomesnius kėdainiečius, turėjusius sudaryti apskrities tarybą (kreisbeirat’ą). Tarp pakviestų buvo grafas generolas Mikalojus Totlebenas, „lietuvių karaliumi“ pravardžiuotas Daškonių dvarininkas Adomas Kantautas bei dar kelios to meto Kėdainių apskrities „žvaigždes“.
Senamiesčio gatvių vardų lobynas
Kėdainių, kur dar išlikęs viduramžius menantis senamiestis, gatvėse net ir be ekskursijų vadovo galima pamatyti, kur gyveno žydai ir vokiečiai, kuri rinka buvo seniausia, kuri – didžiausia ir t. t.
Apie karą, meilę ir Lietuvą
Šiame pasisėdėjime matysime unikalią ir beveik niekur neskelbtą nuotraukų kolekciją. Joje - vieno baisiausio Lietuvai Pirmojo pasaulinio karo vaizdai Lietuvoje - slenkančios armijos, degantys kaimai, pabėgėlių vilkstinės. Jų autorius - 5-ojo Vestfalijos regimento ulonas Verneris Poensgenas.
Knygos „Kėdainių dvaras“ puslapiais
Kėdainių dvaro pradžia siejama su istorinėmis ūkanomis, kai karalius Kazimieras Jogailaitis didžiulę žemės valdą abipus Nevėžio padovanojo didikui Radvilui Astikaičiui. Nuo tol Kėdainiai buvo pasmerkti daugiau kaip keturis šimtmečius būti susaistytais prie kurio nors kunigaikščio, grafo ar generolo dvaro.